BAIGĖSI PIRMASIS BARDŲ ŽYGIO PER LIETUVĄ 2009 ETAPAS

Šv. Valentino dieną Raseinių kultūros centre įvykusiu koncertu pasibaigė pirmasis asociacijos „Bardų klubas" organizuojamo „Bardų žygio per Lietuvą 2009" etapas. Įvyko pirmi keturi koncertai. Pasidalinti mintimis, o taip pat - aptarti pirmuosius rezultatus sutiko šio projekto meno vadovas, dainų autorius ir atlikėjas Povilas Girdenis

Kaip apibūdintumėte įvykusius koncertus?

Koncertai įvyko labai sklandžiai. Didesnių organizacinių sunkumų neteko patirti. Atlikėjai stebina savo profesionalumu ir rimtu požiūriu, nors nemaža jų dalis žengia pirmuosius žingsnius. Šilti kontaktai su publika jaučiami visur, nors kiekviename mieste publika turi specifinių bruožų: nuo nuoširdžių ir maloniai emocingų alytiškių iki subtilių ir inteligentiškų kėdainiečių.

Ar Bardų žygyje dalyvauja atlikėjų, kuriuos būtų galima pavadinti „atradimais"?

Viena pagrindinių Bardų žygio idėjų yra galimybės pasidalinti savo kūryba suteikimas jauniesiems atlikėjams ir vyresniems, bet mažiau žinomiems žanro entuziastams. Nors Žygis dar tik įsibėgėja, jau dabar galima drąsiai kalbėti apie pirmus atradimus - Ieva Prusaitė, Paulius Pastauka, Mykolas Jokubauskas, Justina Mileškaitė, trio „Trys sekundės", projektas „Kukumbalis", Lietuvos muzikos ir teatro akademijos aktorinio meistriškumo katedros studentų grupė „Liūdni slibinai", Marijus ir Gintarė Liakai, duetas Gintarė Paulikaitė ir Greta Šateikytė - tai jaunieji atlikėjai, kurie mano giliu įsitikinimu, jau dabar gali sėkmingai įsilieti į dainuojamosios poezijos meistrų gretas. Nenustebsiu, jei kai kurie iš jų ateityje sėkmingai tęs muzikinę karjerą, grodami ir dainuodami kitokią muziką. Manau, kad autorinė daina - tai pati tinkamiausia pradžia, norintiems pradėti kurti muziką ir muzikuoti. Negalima nepaminėti ir plačiajai auditorijai mažiau pažįstamų vyresnės kartos bardų. Puikiu profesionalumo ir nuoširdumo deriniu ir žiūrovus, ir organizatorius nustebino Telšiuose gyvenantis Romas Miškinis, nuolat sėkmingai koncertuose dalyvauja Albinas Stakauskas, prof. Leonardas Rinkevičius, Darius Leveckis, Kastytis Petryla, Jonas Bagdonavičius, Saulius Lapėnas su dukra Laura, Šiluvos klebonas kun. Erastas Murauskas.

Koncertuose nuolat dalyvauja žymesni dainuojamosios poezijos atlikėjai. Ar tai daroma siekiant pritraukti kuo daugiau žiūrovų?

Be jokios abejonės, žmonės mieliau lankysis koncerte, matydami koncerto dalyvių sąraše žinomą atlikėją. Tačiau patyrusių, plačiau žinomų atlikėjų dalyvavimas turi ir kitą prasmę. Jaunieji koncertų dalyviai turi puikią progą iš arčiau pažvelgti į tai, kaip koncertui rengiasi ne vieną dešimtį metų scenoje praleidę meistrai, pasisemti iš jų patirties. Koncertuojantis atlikėjas privalo išmokti elgtis ne tik scenoje, bet ir užkulisiuose. Tinkamas pasirengimas pasirodymui - didžiulis menas. Be to, šiemetinio bardų žygio svečių tarpe yra asmenybių, kurių indėlis į Lietuvos muzikinę kultūrą didelis, nors šie žmonės ir nepasižymi ypatingu populiarumu. Ypač derėtų išskirti tikrai legendinės (nes neretai šis žodis vartojamas beprasmiškai) grupės „Kertukai" lyderį, vieną pirmųjų koncertuojančių dainų autorių ir atlikėjų Lietuvoje - Vidmantą Juronį. Manyčiau, kad jo dalyvavimas Bardų žygyje turi didžiulę šviečiamąją reikšmę, kadangi žiūrovams suteikiama proga plačiau pažinti lietuviškos populiariosios muzikos ir autorinės dainos istoriją.

Šiuo metu plačiai kalbama, rašoma, diskutuojama apie šalį krečiančius ekonominius sunkumus. Ar jaučiate jų įtaką?

Kadangi ekonominė šio projekto dalis nepriklauso mano kompetencijai, labai išsamiai atsakyti į šį klausimą negaliu. Nesu iš tų, kurie teigia, kad ekonominė krizė ir jos sukelti sunkumai „nuties kelią tikrosioms vertybėms", „atsijos pelus nuo grūdų" ir panašiai, tačiau pernelyg plačiai gvildenti šias problemas nėra laiko. Laukia vienuolika koncertų! Kartais, kai pabandau pažvelgti į visa tai kas vyksta iš šalies, pagalvoju, kad viskas lyg pasakoje, kur tradiciškai triumfuoja gėris. Ar ne fantastika organizuoti nekomercinės muzikos koncertus, kurių dalyviai ne patys populiariausieji, o neretai ir visiškai niekam negirdėti atlikėjai tokiu metu, kai net garsiausios „pop - įžymybės" guodžiasi pustuštėmis koncertų salėmis? Ekonominiai - socialiniai dalykai atsispindi ir kai kurių dainų autorių kūryboje. Nors lietuviškoje dainuojamojoje poezijoje dominuoja romantizmas, kai kurie bardai nevengia apdainuoti kasdieniškesnes problemas. Vis dėl to, esu už tai, kad koncertų metu žiūrovai pailsėtų nuo to, ką jie kasdien girdi, mato, jaučia, nuo ko yra pakankamai pavargę.

Ir vis dėl to, kas gi ta dainuojamoji poezija ir kas tie bardai?

Pačia siauriausia prasme, dainuojamoji poezija - tai poezijos skaitymo būdas. Eilės ne skaitomos, o dainuojamos, pritariant muzikos instrumentu. Nelaikau šitokio „skaitymo" kokia nors anomalija, kadangi nuo seniausių laikų poezijos simbolis - lyra. Pačia plačiausia prasme, dainuojamąją poeziją galima apibrėžti kaip alternatyvų vokalinės - instrumentinės muzikos žanrą.

Bardai, mano nuomone - tai XXI-ojo amžiaus romantikai. Daugeliui jų kūryba, grojimas ir dainavimas - tai dvasinės atgaivos šaltinis.

Labai džiaugiuosi, kad Bardų žygyje tarp atlikėjų nesijaučia nesveikos konkurencijos, noro pasirodyti išskirtiniu, nėra „varžytuvių atmosferos", kuri taip dažnai dominuoja įvairiuose muzikiniuose renginiuose, kad atrodo, jog muzika su privalomais „esemesiniais" balsavimais, netrukus pavirs į olimpinę sporto šaką.

Per mėnesį įvyko jau keturi žygio koncertai. Ar Bardų žygio dalyviai dar nepavargo koncertuoti?

Žygeiviai vis dar pilni energijos ir noro parodyti savo kūrybą žmonėms. 2009 m. vasario 28 d. jie gros ir dainuos Panevėžio teatre „Menas".

Dėkoju už pokalbį!

Kalbino Arminas Elijošius